Tarp tobulo ir gana gero sekso

XX amžiaus viduryje Alfredo Kinsey atliktas pirmas išsamus žmonių seksualinio elgesio tyrimas atskleidė įdomių dalykų. Ar kas pasikeitė XXI amžiuje?

Per minėtą tyrimą paaiškėjo, kad puritoniškoji Amerika už uždarų durų mylisi ne vien misionieriaus poza. Tyrimo rezultatai paskatino spaudą, iki tol minėjusią seksą tik kaip priemonę susilaukti vaikų, viešai nagrinėti, rodos, neribotas seksualumo galimybes. Šiandien turime, ko gero, priešingą situaciją: žvelgiant į žiniasklaidos priemones atrodo, kad dauguma žmonių svaigsta iš pasitenkinimo mėgaudamiesi tobulu ir laukiniu seksualiniu gyvenimu, nors, tikėtina, daugelio kasdienybėje seksas vis dėlto gana… kasdieniškas. Taigi žiniasklaidos formuojamo ir žmonių realaus seksualinio gyvenimo įvaizdžiai nesutampa: statistinis seksualinis gyvenimas nėra toks spalvingas, koks gali pasirodyti pažiūrėjus vieną kitą filmą ar paskaičius straipsnių apie „didįjį O“. Žiniasklaidos formuojamas įspūdis neretai suteikia nerealistiškų lūkesčių ir galiausiai žmonės ima kentėti nuo… tobulo sekso siekimo.

Lovoje su perfekcionistu

Visi žinome, kad perfekcionizmas kiša koją produktyvumui daugelyje sričių. Tik vienetai perfekcionistų itin džiaugiasi savo pasiekimais, o ir jų džiaugsmas neretai trunka itin trumpai. Mes žvelgiame į tuos tobulus žmones ir galvojame: „Žmonės pasaulį keičia, o aš net šukuosenos nesugebu pakeisti.“ Deja, dažnai tokius pasiekimus idealizuojame, nematydami kitos monetos pusės: įdėtų pastangų ir tam skirto laiko. Tikslumo dėlei reikėtų pridurti, kad pats savaime perfekcionizmas nėra labai kenksmingas – jis vis dėlto atneša skaniai sunokusių vaisių. Kenksmingas yra jo savikritikos ir nusivylimo komponentas: kai nuolat siekiame ko nors tobula (o tobula, kaip žinia, neegzistuoja), nuolat susiduriame su nepasitenkinimu ir saviplaka. Panašiai veikia perfekcionizmas seksualinėje srityje: jei stengiamės, kad visais atvejais viskas būtų tobula ir itin aistringa, neišvengiame nusivylimo, nes tai paprasčiausiai neįmanoma. Kaip darbe būna ir įkvepiančių, ir nuobodžių dienų, taip ir lytiniame gyvenime. Tik apie darbe patiriamus iššūkius, kritusią motyvaciją ir kaip tai įveikti – žingsnis po žingsnio – yra kur kas daugiau informacijos. Be to, pagalbos siekimas nėra stigmatizuojamas. O štai seksualinė edukacija paprastai yra tokia: iš pradžių – gąsdinimas moteriai nepastoti, neužsikrėsti ligomis ir netapti „kekše“, o tada staiga – reikalavimas būti lovos deive ir, jei ką, dar prašom 10 patarimų, kaip patenkinti jį, kad jis tų dešimties punktų niekada gyvenime nepamirštų.

Gana geras seksas

Į tokius nerealistiškus lūkesčius lovoje reagavo Michaelas Metzas ir Barry McCarthy ir pasiūlė „gana gero sekso“ (angl. Good enough sex) modelį. Pasak jų, pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu iš esmės grindžiamas tuo, kiek realistiški poros fiziniai, psichologiniai ir tarpusavio santykių lūkesčiai. Nerealistiški lūkesčiai sukelia frustraciją, nesėkmės pojūtį ir distresą. Todėl susitelkimas į tobulus pasiekimus seksualinėje srityje yra savaime pasmerktas nesėkmei ir turėtų būti pakeistas požiūriu, pripažįstančiu neišvengiamus svyravimus poros gyvenime. Ir nors „gana gero sekso“ modelis buvo sukurtas padėti poroms, kenčiančioms nuo lytinių disfunkcijų, naudingos informacijos galima atrasti ir toms, kurių reikalai šioje srityje geresni.

Visų pirma pradedama nuo pozityvaus savo paties (pačios) ir partnerio seksualumo priėmimo. Baimėmis, pasišlykštėjimu arba gėdinimu pagrįstas seksualumo suvokimas trukdo seksualinei sveikatai ir pasitenkinimui, todėl užteks davatkiškų gąsdinimų, absurdiškos gėdos ir kaltės: poros turėtų sąmoningai vertinti seksą kaip iš esmės teigiamą dalyką, itin svarbų individo ir poros ilgalaikiam komfortui, intymumui, malonumui ir pasitikėjimui.

Pozityvus požiūris ir realistiški lūkesčiai

Kadangi seksas vyksta romantinių santykių kontekste, partneriai veikia kaip „intymi komanda“ ir turi bendradarbiauti kasdieniuose reikaluose, abipusiai ir su pagarba spręsti konfliktus, būti empatiški vienas kitam. Gana tos tuščios konkurencijos, kuris buvo teisus, „argi taip nesakiau“ ir t. t. Čia kaip komandiniame sporte: kartais dėl komandos tenka aukoti asmeninį norą sužibėti.

Kuriant ilgalaikius santykius ypač svarbu realistiški, amžių atitinkantys lūkesčiai. Lankstus požiūris į tai, kad kiekviename gyvenimo etape bus skirtingi su seksualumu susiję iššūkiai, padės brandžiai juos spręsti, o ne gynybiškai neigti tai, kas iš tikrųjų vyksta. Pavyzdžiui, visiškai realu tikėtis, kad gali kisti sekso dažnumas, stilius ir pomėgiai, atsirasti seksualinis nuobodulys, kilti konfliktų dėl vaisingumo, įtampa dėl pasikartojančių seksualinių nesklandumų ar baimės pasidalyti savo seksualinėmis fantazijomis. Todėl palaikant ilgalaikius santykius (beje, ir trumpalaikius) požiūris, kad artimi žmonės turi skaityti vienas kito mintis, o apie seksą kalbėtis nereikia, ne tik neišsprendžia bėdų, bet dar ir papildomai augina tą nematomą dramblį kambaryje.

Sveikata, atsipalaidavimas ir malonumas

Gera fizinė sveikata nebūtina, tačiau labai svarbi seksualinei sveikatai. Jei vis dar trūksta motyvacijos sveikai maitintis, sportuoti ir išsimiegoti, tai gal motyvacija palaikyti kokybišką lytinį gyvenimą bus tas paskutinis lašas? Kita vertus, viso dėmesio vien į kūną sutelkti nederėtų, nes net ir lėtinės ligos ar negalia nėra absoliučios kliūtys mėgautis seksualiniu gyvenimu. Tačiau tokiu atveju reikia kiek daugiau kūrybiškumo ir, galbūt, papildomų priemonių, pavyzdžiui, medikamentų, sekso žaisliukų, specialių baldų ir t. t.

Atsipalaidavimas yra malonumo ir lytinės funkcijos pamatas. Tai sunkiau suprasti jaunimui arba individams, kurių pagrindinė streso įveikimo priemonė yra seksas, tačiau metams bėgant gebėjimas atsipalaiduoti daugeliui žmonių tampa viena svarbiausių sąlygų gerai seksualiai funkcionuoti. Kartais tokį pokytį sunku priimti, tačiau evoliuciškai viskas labai paprasta: jeigu reikia bėgti nuo meškos, noras būti apvaisintai daug naudos neatneš. Šiais laikais tai „meškai“ nubaidyti galima pasitelkti visą galybę kursų ir aplikacijų, mokančių atsipalaidavimo ir meditacijos, – nepatingėkite jų išmėginti.

Malonumas tiek pat svarbus, kiek ir lytinė funkcija – šią taisyklę dažnai pamiršta vaikų susilaukti siekiančios poros, kai žūtbūt stengiasi nepraleisti nė vienos galimybės pastoti ir ovuliacijos metu sukuriamas spaudimas mylėtis neatsižvelgiant į nuotaiką, norą ir t. t. Toks susitelkimas į potencialų nėštumą atneša daugiau žalos nei naudos, nes kelia didelę riziką tiek vyro, tiek moters lytinėms funkcijoms, pasitenkinimui seksu, tolesniam poros seksualiniam gyvenimui.

Lankstus požiūris į nesėkmes ir skirtumus

Egzistuoja labai daug stereotipinių nuostatų, ko lovoje nori vyrai ir ko – moterys. Tokie seksualiniai vaidmenys yra socialiniai, dažnai vienas kitą veikiantys konstruktai, kurie keičiasi kartu su asmens, poros ir visos kultūros raida. Todėl labai svarbu poroje gerbti vienam kito socialinės lyties (angl. gender) skirtumus, džiaugtis jais, o panašumus abipusiai priimti. Negadinkime vienas kitam nuotaikos menkinančiomis pastabomis: „tu nevyriškas“, „normalioms moterims taip patinka“, „tikri vyrai taip nedaro“ ir pan. Tai labai skaudina ir paprastai neatneša nė trupučio naudos – nebent santykių prastėjimą ir dar didesnį partnerio užsisklendimą.

Nesutarimų poroje, pasirodo, gali kilti net dėl skirtingų priežasčių siekti sekso. Cindy Meston ir Davidas Bussas tyrė moterų motyvaciją mylėtis ir atrado net 237 priežastis, kodėl moterys tai daro! Jeigu tingite „brainstorminti“ – visos šios priežastys išvardytos jų knygoje.

„Gana gero sekso“ modelis nėra toks ambicingas ir siūlo integruoti tik pagrindines teigiamas sekso paskirtis poros gyvenime: re – produkciją, įtampos ir nerimo mažinimą, malonumą ir mėgavimąsi pojūčiais, pasitikėjimo savimi kėlimą, santykių artumo ir pasitenkinimo jais didinimą. Neigiamų sekso priežasčių, tokių kaip manipuliacija, kerštas, kontrolės demonstravimas, mėginimas įskaudinti, ką nors įrodyti sau ar partneriui, derėtų atsisakyti – pozityvioji psichologija klesti ir miegamajame.

Galiausiai reikia atminti, kad net puikiai sutariančioms ir seksualiniu gyveni mu besimėgaujančioms poroms kartais visko pasitaiko: tai kas nors neišeina, tai pavyksta ne taip, kaip planuota. Nesureikšminkime. Lankstus tokių nesėkmių priėmimas veikia kaip puikus skiepas nuo lytinių disfunkcijų – ir be šalutinio poveikio.

Lytinio susijaudinimo stilius

Ar kada susimąstėte, koks jūsų lytinio susijaudinimo stilius (ir kad apskritai toks gali būti)? 1980 metais psichologas Donaldas Mosheris išskyrė tris lytinio susijaudinimo stilius pagal tai, kam asmuo skiria daugiausia dėmesio sekso metu.

„Partnerių sąveikos“ stiliaus žmonės sutelkia dėmesį į partnerį. Toks individas aktyvus, paprastai seksualinio žaismo metu išlieka atmerktomis akimis, žiūri į savo partnerį, gana kalbus ir energingas. Seksas aistringas ir impulsyvus.

„Pasinėrimo į save“ stiliaus asmeniui svarbiausias – jo paties kūnas, kaip malonumo ir seksualinio susijaudinimo šaltinis. Toks žmogus paprastai užmerkia akis, pasineria į save, nutyla, atrodo atsiribojęs ir pasyvus – susitelkia į fizinę ir emocinę relaksaciją ir partnerio prisilietimų priėmimą. Glamonės padeda seksualiai susijaudinti.

„Vaidmenų įgyvendinimo“ stilius paremtas vaidmenų žaidimais, fantazijomis, įvairove ir eksperimentavimu, pavyzdžiui, apsimesti sunkiai pasiekiamu, išmėginti tam tikrą filmo sceną ar fantaziją, seksą naujoje vietoje, sekso žaisliukus ar kitaip sužadinti geismą pasitelkus erotinį žaismingumą.

Ar jau atradote savo stilių? Puiku. Dabar neprisiriškite prie jo vieno, maišykite stilius tarpusavyje ir eksperimentuokite. Eklektika, pasirodo, gali būti labai funkcionali ne tik interjere ar madoje.

Seksas ir realus gyvenimas

Įvairių gyvenimo įvykių integravimas į mylėjimąsi leidžia pripažinti ir atskleisti sekso paskirties įvairiapusiškumą. Seksas gali būti puiki proga džiaugsmingai atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, priemonė teikti emocinę paramą partneriui ar abipusė dvasinė patirtis. Iš esmės pats gyvenimas aprūpina įvairiomis galimybėmis patirti seksą skirtingais ir mums asmeniškai tinkančiais būdais: seksas atostogų metu, nėštumo laikotarpiu, išsprendus konfliktą arba emociškai sveikstant po ilgos krizinės situacijos, po draugų vestuvių, patiriant stresą dėl darbo, grįžus iš klasės draugų susitikimo, ligos atveju, mėginant prisitaikyti prie ištuštėjusio lizdo, senėjimo procese ir naujai atradus laisvo laiko išėjus į pensiją.

Realaus gyvenimo ir sekso integravimas labai panašus į oro sąlygų ir dėvimų drabužių santykį: jei oras keičiasi, keičiame ir aprangą.

Unikalumas per žaismingumą

Vienas iš geriausių būdų įvertinti poros seksualinį funkcionavimą yra įvertinti jos žaismingumą, nes tam, kad abu partneriai žaismingai vienas su kitu bendrautų, reikia labai daug tarpusavio intymumo aspektų, pavyzdžiui, abipusio pasitikėjimo ir priėmimo, laisvės būti savimi. Žaismingumas padeda kurti savo žodyną, įvairius santykių ritualus, o tai suteikia poros seksualiniam gyvenimui dvasingumo bei unikalumo. Ir, priešingai, didelis rigidiškumas, nuolatinis tų pačių scenarijų kartojimas, baimė juokaujant pasirodyti kvailai ir perdėtas rimtumas sukelia nereikalingą įtampą. Tai irgi unikalumas, tačiau skamba itin nežaismingai, tiesa?

Atrodo, „gana gero sekso“ modelis iš esmės keičia romantiškas pasakų pabaigas iš „ir jie gyveno ilgai ir laimingai“ į „teko nuolatos dėti daug pastangų“. Ne visai filmų scenarijus, bet skamba žymiai lengviau įgyvendinama nei aistringas seksas privačiame lėktuve. Pasirinkimas, ko tikėtis ir kaip elgtis, be abejo, jūsų. Ar svajosite, kad Lietuvoje klimatas pasikeis, ar nusipirksite guminius batus ir džiugiai šokinėsite per balas? Realaus gyvenimo ir sekso integravimas labai panašus į oro sąlygų ir dėvimų drabužių santykį: jei oras keičiasi, keičiame ir aprangą.

 

Straipsnis publikuotas žurnale LAIMA (GEGUŽĖ 2018)

Nuotrauka iš: pngtree.com